Naktys

tingios naktys lyg katės ant mano palangės
akimis alkanom šaltą žvaigždę begaudo

spaudžiu delnus ir laukius kol akys užgis
kad galėčiau kvėpuoti iš naujo

o katė alkana ant palangės baltos
kanda žvaigždei į kaklą lig kraujo

Nemiegotos naktys

negaliu suskaičiuot nemiegotų naktų
buvo šimtas, ar tūkstantis jų - nežinau...
bet prarasti tą džiugesį trapų bijau
ir kiekvienas atodūsis žadina - Tu?
*
užsimerkti bijau - gal tas jausmas užgis?
noris verkti, tačiau per sunku, per vėlu....
vis mąstau kiek kainavo man tas ilgesys-
negaliu suskaičiuot nemiegotų naktų...

*

skaudžiai plėšo ir degina gerklę ugnis-
praradau, amžinai praradau...
stiklo rankomis glaudžia bemiegė naktis

kaip gerai, kad laiku pabudau...