sekmadienis, kovo 2

mano žodis

Po pilna sauja žemės ir žolės,
Aš užkasiau mažutį žodį.
Ten šaltis prasiskverbti negalės,
Ir žvaigždės kelio ten nerodys...

Nenoriu kad jį kas išgirstų.
Nenoriu aš, kad jį kartot pradėtų,
Kad pasičiupęs pietų vėjas,
Po žemę mano žodį mėtytų...

Tegul jis tyliai miega gelmėse.
Tegul nedrumsčia jo ramybės lietūs,
Tenoriu, kad kai man reikės,
Jis tartum aukso saulė šviestų...

Komentarų nėra: