Ten aukštai liejos debesys,
Ten žemai ūžė girios...
Plukdė vandeniu pragaištį upės,
Po žole, ten giliai, po jos kojom basom,
Slypi mažos gyvenimo durys...
Ten dabar miega laikas sustojęs...
Po žole, po basom žolės kojomis...
Skambiai juokėsi ašaras rydamas,
Meilės vardą daužydamas, trypdamas..
Ten giliai, po žole, po jos kojomis...
Kaip akmuo- vis niūri, vis vaitojanti....
Plaks širdis nemari, nesustojanti...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą