tiltai

Lietus šiandien krinta lyg siena,
Rūškanas, juodas dangus...
O man vis vaidenasi smilgos
Ir ežeras auksu užpiltas.

Žinau, kad mes statėme tiltus,
Per baltus,
Per aukštus,
Per ilgus...

Ir krintam pabandę pasiekti,
Spalvotą vaivorykštės žiedą,
Nuo tiltų virš ežero aukso,
Į smilgas šlamenančias „lauksiu“...

O keltis be proto sunku,
Nei kūnas neklauso,
Nei siela...
Žinojimas veda taku,
Tačiau jo gale galbūt siena?

Ir bėgam ant tiltų balų,
Per auštų,
Per ilgų,
Per plačių...

O juostos spalvotos vėl driekias,
Į dangų,
Į saulę,
Į pievas...

Vėl šlamame tyliai su vėju,
Ko pasakyt nesuspėjom....
Ir skęstam auksinėj gelmėj...

Užgeso mūs žodžių aidai...
Amžinai
Amžinai
Amžinai....