Aklos nakties šaltam glėby,Pamiršę negandas ir skausmą,
Nebylūs it žolė. Vienui vieni.
Tylėsim. Kol išvysim saulę raustant.
Nebus nei pykčių, nei vaidų,
Neliks nei ašarų, nebus pavydo,
Žiūrėsim į akis, kad nepriveltumėm klaidų,
Belaukiant pažadėto ryto...
Išauš dar daugel vasaros rytų-
Saulėtų, ūkanotų ir niūrių...
Bet tokio niekada daugiau nebus.
Nes tu, jau niekada nebūsi tu...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą